Šaltoką 2013 m. sausis 23d. Kazlų Rūdos specialiosios mokyklos linksmai nusiteikusi mokinių grupė, lydima mokytojų Linos Andriukaitienės ir Danutės Katilienės, išsiruošė išvykon į Zyplių dvarą.

Zyplių dvaras garsėja savo aktyviu kultūriniu gyvenimu ne tik Šakių savivaldybėje ar Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Čia nuolat vyksta įvairūs koncertai, konferencijos, kūrybiniai plenerai, kino bei muzikos festivaliai, stovyklos. Galima aplankyti nuolat veikiančias taikomosios ir vaizduojamosios dailės parodas, dalyvauti edukacinėse veiklose. Nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio duris atvėrė naujai restauruoti pagrindiniai Zyplių dvaro rūmai.

Mūsų kelionės tikslas – visa tai apžiūrėti ir betarpiškai susipažinti su keramiko amatu. Atvykusius svetingai priėmė dvaro darbuotoja Rimutė. Pirmiausiai aprodė buvusias dvaro arklides, kur kadaise buvo laikomi žirgai, antrame aukšte – pašaras jiems. Dabar ant sienų kabo plenerų „Zyplių žirgai“ dalyvių nutapyti paveikslai, o palubėse supasi šiaudiniai sodai. Antrame aukšte – medžio drožėjų, kalvių, keramikų, tekstilės meistrų darbų ekspozicijos. Net akys raibsta nuo darbų įvairovės ir gausybės! Kokios neišsemiamos žmogaus galimybės svajoti, kurti!

Po ekspozicijų apžiūros mūsų laukė keramikos pamoka. Į savo keramikos dirbtuves maloniai įsileido profesionali keramikė Eglė Kurcikevičienė. Ji ne tik pati kuria, bet su šiuo amatu supažindina ir vaikus. Išklausę trumpo pasakojimo apie molio galimybes, vaikai kibo į darbą. Su džiaugsmu lipdo reljefinius paveikslėlius, būtinai užrašydami savo vardus ir sukūrimo metus, nes – ką gali žinoti – po kelių šimtų metų archeologai ims ir aptiks ...juokėmės visi.

Po šios keramikos smagios pamokos turėjome galimybę pasivaikščioti po ką tik atidarytus švytinčius pagrindinius dvaro rūmus. Įžengę į prabangias sales pasijutome tikrais ponais. Čia taip pat apžiūrėjome ekspozicijas. Apie viską išsamiai papasakojo darbuotoja Rimutė. Ačiū jai!

O pabaigai su pačiais ištvermingiausiais aplankėme garsųjį Zyplių ąžuolą. Gaila, kad šį Suvalkijos galiūną 2008 m. įveikė audra. Iki tol jis buvo vienas seniausių, storiausių ąžuolų Suvalkijoje.

Labai smagi, prasminga kelionė! Norisi tikėti, kad ji vaikų širdelėse pasėjo bent mažutę meilės grožiui, kūrybai, kultūros paveldui sėklelę.

Vaikai susipažino su medžio drožėjo, kalvio, keramiko, vytelių pynėjo amatais, sužinojo, kas yra tautodailė.

Parengė dailės mokytoja Lina Endriukaitienė.

Nori būt sveikas ir gražus-mankštinkis pats ir kviesk draugus.

Dažnai girdime raginimų mankštintis, sportuoti, judėti, tačiau vaikai ne visada žino ir supranta mankštų naudą. Ką duoda mankštos? Vieniems kasdienės mankštos padeda ugdyti valią, kiti taip bando palaikyti gerą sportinę formą bei būti energingais. Dar kitiems mankštos ir sportavimas yra puikus laisvalaikio praleidimo būdas, kuomet galima pasibūti su draugais ir dar pajudėti. O ką dar gali suteikti mankštos moksleiviams? Būtent atsakymo į šį klausimą ieškojo mūsų mokyklos mokiniai padedami mokytojų bei specialistų.

Kiekvieną naują dieną, mūsų mokyklos mokiniai, pradeda nuotaikinga mankšta. Tačiau, kaip ir bet kuri dažnai besikartojanti veikla, taip ir šis be galo smagus ir svarbus užsiėmimas jau tapo rutina. Todėl paraginti šios puikios akcijos organizatorių, nusprendėme ir mūsų mokykloje surengti mankštinimosi savaitę, kuri prasidėjo nuo smagios mankštos su profesionaliu treneriu Giedrium Gorianovu. Treneris, vaikams ir visiems norintiems mokyklos bendruomenės nariams, parodė ir paaiškino kaip taisyklingai atlikti paprastus, tačiau labai naudingus mankštos pratimus. Mankštos dalyviai noriai vykdė šio charizmatiško trenerio nurodymus, aktyviai klausinėjo, domėjosi trenerio veikla bei pritarė jo nuomonei, kad tik fiziškai aktyvus žmogus gali būti sveikas, o vienas paprasčiausių žingsnių, ką gali ir privalo daryti kiekvienas – tai mankšta. Atsisveikindami mankštos dalyviai linkėjo treneriui sveikatos, dėkojo už smagią mankštą ir prašė atvykti dažniau į svečius.

Kita labai svarbi veikla vyko klasių valandėlių bei pamokų metu. Pedagogai kartu su mokiniais diskusijų – pokalbių, metu, siekė išsiaiškinti bei apmąstyti visus galimus mankštinimosi privalumus. Aptarus visus malonumus, išrinko svarbiausiuosius, surašė juos ant didelio popieriaus lapo bei pasikabino savo klasėse. Plakatas neleis mokiniams užmiršti, kodėl mankštintis verta. Visi užsukę į renginyje dalyvavusias klases pamatys „Mankštiados“ plakatus bei žinos, kad ši klasė – tikri sveikuoliai.

Parengė: Tatjana Volkovienė, Ingrida Kolkatova.

Įpusėjus žiemai, prisnigus, paspaudus šaltukui, mokiniai nutarė, kad laikas keliauti į mišką. Dauguma miško žvėrelių be žmogaus pagalbos sunkiai išgyvena žiemą – po storais sniego patalais sunku susirasti maisto.

„Gyvenimas suteikia begalę progų pasirūpinti šalia esančiais. Nepraleiskite nei vienos tokios progos.“ (Linda Macfarlane Stuart)

Sausio 16 dieną, prisikrovę pilnus maišus įvairiausių skanėstų, kaip pavėluoti Kalėdų Seneliai, vykome į gyvūnų globos namus „Nuaras“, įsikūrusius Kauno rajone, Užliedžių kaime. Pirmieji prieglaudoje mus pasitiko garsiu lojimu ten pastogę suradę (nuoširdžiai tikime, kad laikiną) dideli šunys. Prieglaudos darbuotojai maloniai mus priėmė, nuoširdžiai padėkojo už atvežtas dovanas, aprodė patalpas, papasakojo apie ten patenkančius gyvūnėlius, kantriai atsakinėjo į mūsų užduodamus klausimus. Įėjus į patalpas, kuriose gyvena daugiau nei 130 mažų ir didelių, piktų ir žaisti norinčių šunų, tingiai gulinčių ir atsargiai į svečius žiūrinčių kačių, abejingų neliko. Pabandykite įsivaizduoti, kaip jaučiasi gyvūnai, kurie jaukiuose namuose gyveno drauge su juos mylinčia šeima, yra paprasčiausiai išmetami į gatvę ar atvežti ir paliktas likimo valioje. Kaip jie jaučiasi tada, kada supranta, kad tapo nebereikalingi...

Mokiniai įdėmiai klausėsi, patekusių į prieglaudą, gyvūnų istorijų. Noriai, tačiau nedrąsiai, kalbino ir glostė aptvaruose uždarytus šuniukus, kai kurie mokiniai net atrado savo svajonių šunį. Iš prieglaudos „Nuaras“ darbuotojos sužinojome, kad šiuo metu prieglaudoje gyvena 136 šunys, apie 30 kačių, taip pat prieglaudoje laikiną pastogę surado 14, rudenį nespėjusių išskristi, gandrų, viena sužeista gulbė ir du ligoti vanagai.

Visą laiką, kol vaikščiojom po prieglaudą, iš paskos sekiojo, uodegą vizgino ir prašėsi paglostomas, klausą praradęs draugiškas šuo. Mokiniams labai pagailo senuko mišrūno Luko, kuris gyvena atskirai nuo kitų šunų, nes yra aklas. Taip pat pasipiktinę buvo sužinoję, kad vienas šunelis sveiksta po operacijos, nes beširdžiai šeimininkai, jį, nebereikalingą, tiesiog išmetė iš važiuojančios automobilio.

Apžiūrėję visus šunis, padėkojome darbuotojai už nuoširdų priėmimą, ir keliavome namo. Grįždami mokiniai aptarinėjo kokie šunys patys gražiausi, kokį norėtų auginti namie, ko labiausiai pagailo, sugrįžę i mokyklą dalinosi įspūdžiais su draugais ir pažadėjo, kad kai užaugs, su gyvūnais elgsis atsakingai, nes žiūrint į benamio, susivėlusio ir murzino šunelio akis, supranti, jog gyvūnas, kaip ir žmogus, sugeba jausti.

Parengė mokytoja Loreta Baltutytė.

Nuolat ieškanti, tobulėjanti...

Troškimas mokyti ir gebėjimas mokyti nėra vienas ir tas pats, juk žmogus mokosi tik tada, kai jį moko, todėl būti geru mokytoju reikia išmokti. Akivaizdu, kad akimirksniu niekas netampa pajėgiu ir kūrybingu mokytoju. Mokytojo profesija viena iš tų, kur nevalia sustoti, nes mokytojo darbo objektas yra augantis ir kas akimirka besikeičiantis žmogus, todėl mokytojas turi spėti keistis kartu, kad sugebėtų įvertinti jo būsenas, lūkesčius, troškimus, perteikti žinias, formuoti įgūdžius ir sugebėjimus. Ugdantis augantį žmogų, pats mokytojas turi būti asmenybė.

Mokykla gali didžiuotis savo gretose turėdama tokią asmenybę, nuo 1993 m. mokykloje dirbančią, pradinių ir lavinamųjų klasių mokytoją, specialiąją pedagogę, Janina Simanavičienę.

Pedagogo karjerą mokytoja pradėjo 1991 metais, baigdama Marijampolės pedagoginę muzikos mokyklą, ikimokyklinio auklėjimo specialybę, 2002 m. baigė Šiaulių universitetą ir jai suteiktas edukologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir specialiojo pedagogo profesinė kvalifikacija, 2003 m., mokytojai suteikta vyresniojo specialiojo pedagogo kvalifikacija, o 2012 m. specialiojo pedagogo metodininko.

Šiuo metu, mokytoja dėsto lietuvių kalbą, matematiką, geografiją, ekonomiką. Nuo 2002 metų yra mokyklos tarybos pirmininkė, dalyvauja mokyklos darbo grupėse, ji yra atsakinga už veiklos kokybės (vidaus audito) atlikimą mokykloje, vaiko gerovės komisijos narė – specialusis pedagogas, mokytojų atestacijos komisijos narė. Mokytoja aktyviai dalyvauja mokyklos ir bendruomenės socialiniame bei kultūrinime gyvenime, organizuoja ekskursijas bendruomenės nariams ir ugdytiniams.

Janina Simanavičienė yra apdovanota padėkomis: už nuoširdų ir geranorišką darbą mūsų mokykloje; už gerumą, ir entuziazmą, sugebėjimą skleisti grožį, suteikti daugybę džiaugsmingų, laimės kupinų akimirkų mūsų mokyklos vaikams; už edukacinių aplinkų kūrimą mokykloje; už dalyvavimą tarptautiniame projekte „Saugesnis internetas“; už mokinių paruošimą respublikiniam specialiųjų poreikių mokinių meninės saviraiškos konkursui „Tau gegužio žiedą dovanoju“; už nuoširdų darbą su mokiniais, aktyvią pedagoginę veiklą.

Mokytoja išsiskiria savo dalykine kompetencija, gabumais, iniciatyvumu, žiniomis. Geba puikiai organizuoti bei analizuoti ugdymo, mokymo ir mokymosi procesą, pedagogines situacijas, diegianti šiuolaikinės didaktikos principus ir metodus, nuolat atnaujinanti savo žinias, rengianti ugdymo projektus, aktyviai dalyvaujanti metodinėje veikloje, skleidžianti savo gerąją pedagoginio darbo patirtį institucijoje ir regione. Mokinių, kolegų ir vadovų vertinama už toleranciją, kolegialumą, kompetenciją, sumanumą, mokėjimą bendrauti, atjausti.

Visas mokyklos kolektyvas nuoširdžiai sveikina mokytoją Janiną Simanavičienę, 2012 metų gruodžio 20 d. įgijus aukštesnę, specialiojo pedagogo metodininko kvalifikacinę kategoriją!

Bei taria šiuos žodžius:

„Tebūna kasdienybė panaši į duoną, soti ir pilnavertė su kvapnia pluta. Dosniai dalink žinių aruodą, kurį pasės tavo globojama karta. O kai, pavargęs nuo nedėkingumo, norėsi viską mesti, prisimink žodžius: dėl tikslo daug turi iškęst sunkumų, o tavo tikslas - AUGANTIS ŽMOGUS“.

Parengė: Tatjana Volkovienė, Ingrida Kolkatova

Sausio 7 dieną, mūsų mokyklos mokiniai, kartu su geografijos mokytojomis Daiva Dabriliene ir Janina Simanavičiene, aplankė Kazlų Rūdos miško muziejų.

Mokiniai susipažino su muziejaus eksponatais, Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos veikla bei istorija, gamtos turtais, fauna ir flora, įmonės kultūriniu gyvenimu, miškininkais veteranais ir kt.

Stebėjo žvėrių ir paukščių nuotraukas, kanopinių žvėrių ragus, iltis, kitus medžioklės trofėjus. Pažino girių galiūną – stumbrą, lūšį, elnią, vilką, stirniną, lapę, bebrų šeimyną ir daugelį kitų miškuose gyvenančių žvėrių ir paukščių. Gilino savo žinias apie Lietuvos miškuose gyvenančius žvėris ir paukščius.

Nepastebėjome, kaip prabėgo laikas. Jį praleidome prasmingai, praturtėjome žiniomis.

Mokiniai sakė, kad Kazlų Rūda turtinga miškais, paukščiais ir žvėrimis.

Išvyka, ekskursija – tai viena iš mokymo organizacinių formų ir pati vaizdingiausia mokymo priemonė. Suteikia mokiniams specifinių mokėjimų bei įgūdžių, ugdo pastabumą, skatina domėtis supančia aplinka, suaktyvina visus mąstymo procesus.

Kalėdos – tai gimęs kūdikėlis Jėzus.

Tai sniegas, šventės, linksmybės. Tai stebuklų laikas. Ir kas gi jų nelaukia. Ir maži ir dideli.

Ši šventė atkeliavo ir į mūsų mokyklą. Visų nekantriai ir ilgai laukta - Kalėdų šventė. Ta diena vaikams buvo stebuklų diena.

Šventiškai papuoštoje salėje mokiniai, pasipuošę karnavaliniais rūbeliais, ne tik dainavo įvairias daineles, žaidė, šoko, bet ir laukė Kalėdų Senelio, o kartu ir dovanų.

Sumanių, kūrybingų auklėtojų ir mokytojų dėka, kalėdinė šventė virto mažyčiu stebuklu, kuris suteikė vaikams džiaugsmo, gerų emocijų bei svajonių išsipildymo.

Mus nustebino nepakartojamas mokinių išradingumas. Buvo matyti, kad dauguma klasių savo pasirodymui ruošėsi tikrai ne vieną dieną.

Pasirodymai, skleisdami kalėdinę nuotaiką, keitė vieni kitus ir atrodė, kad niekad nesibaigs... Šventės pabaigoje visų veiduose švytėjo šypsenos. Apimti energijos antplūdžio, džiaugdamiesi dovanomis ir vieni kitais, taip šokom su Kalėdų Seneliu, kad net grindys dundėjo. Ši šventė suvienijo mokinius, visi bendravo, šmaikštavo, pokštavo.

Parengė mokytoja Audronė Pranskevičienė.

Mielos Kalėdų šventės akimirkos:

Magiškąją gruodžio 13 d. popietę Kazlų Rūdos specialiosios mokyklos salėje vyko adventinė vakaronė „Šv. Kalėdų belaukiant“. Prieš didžiąsias metines šventes, mokyklos bendruomenė, palikusi rūpesčius ir nebaigtus darbus, susirinko ramiai pabūti drauge ir pajusti Advento ramybę, džiugią laukimo nuotaiką. Kartu su mumis buvo ir Kazlų Rūdos parapijos klebonas Renaldas Janušauskas.

Klebonas trumpai priminė kas tai yra Adventas, jo tradicijos, prasmė. Dėkojo už pakvietimą į šį jaukų pavakarojimą. Pasidžiaugė, kad tai buvo prasmingas pasibuvimas, išgyvenant laukimo džiaugsmą visiems kartu. Visiems palinkėjo džiugaus laukimo rimtyje, bei per Adventą papuošti ne tik eglutes, bet ir savo širdeles...

Neišdildomą įspūdį mūsų mokyklos mokiniams paliko nuolatinių svečių iš Kazio Griniaus gimnazijos – mišraus ansamblio pasirodymas. Jų atliekami kūriniai priminė, kad visų mūsų, didelių ir mažų, svajonės pildosi. Svarbiausia tik labai norėti, tikėti, niekada neprarasti vilties...

Skambant advento muzikai ir maži, ir dideli susikaupę klausėsi Advento pasakos, dainavo dainas, vaidino spektaklį „Pirštinė“, linkėjo vieni kitiems ramaus švenčių laukimo.

Šis vakaras leido vaikams, pajusti tikrąją Adventinio laikotarpio prasmę.

Ramumu dvelkianti aplinka, tylus žvakių virpėjimas, vaikų spindinčios akys, auklėtojų šypsenos, išriedėjusios ašaros, paliko neišdildomą, įspūdžių kupiną vakarą. Privertė susimąstyti apie susikaupimo laikotarpį ir labiau pajusti Šv. Kalėdų dvasią.

Parengė mokytoja Audronė Pranskevičienė.

Specialiosios olimpiados šūkis: LEISKITE MAN LAIMĖTI, BET JEI MAN NEPAVYKS, PASKATINKITE MANE SIEKTI PERGALĖS.

LSOK vykdydamas Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų departamento programą 2012 m. gruodžio 18 d. Utenoje organizavo Žiemos sporto šventę. Mūsų mokyklą atstovavo gausi delegacija – 13 sportininkų. Pirmieji į trasą skubėjo slidininkai: 1 km laisvu stiliumi įveikė Aivaras Klanauskas ir Vaidotas Jeskevič (II ir III vietos). Po pertraukos minėti mokiniai su mokyklos direktore Daiva Dabriliene dalyvavo slidinėjimo estafetėje 3x1 km. Užimta III vieta.

Kita rungtis – lenktynės su rogutėmis porose: 50 ir 100 m distancijose. Šioje rungtyje mūsų sportininkams labai sekėsi : Heraldas Leščiauskas ir Gytis Kvedaravičius, Aurimas Papreckas ir Vaidas Šikšnius – I vietos laimėtojai. Prizinę III vietą merginų tarpe laimėjo Sandra Kvedaravičiūtė ir Agnė Kidoliūtė.

Paskutinė varžybų rungtis – bėgimas su sniegbridžiais. Tai nauja sporto šaka mūsų mokyklos mokiniams. Merginų tarpe septintokė Iveta Kalinauskaitė iškovojo II vietą.

Varžybų nugalėtojai buvo apdovanoti medaliais. O visus žiemos sporto šventės dalyvius savo šokiais pasveikino ir linksmino Utenos specialiojo ugdymo ir užimtumo centro šokių kolektyvas. Nors lauke siautėjo žiema, sniegas, šaltukas (ir stebino kartais pasirodanti saulutė) visų nuotaika buvo pakili. Ir nežinia kas labiau džiugino ir šildė: ar rungtys, ar noras laimėti, arbata, draugystė, šokiai..., nes LSOK Žiemos sporto šventė buvo nuostabi.

Parengė mokytoja Daiva Dabrilienė.

Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas ir Jasiuliškių socialinės globos namai (Ukmergės raj.) 2012m. gruodžio 13 d. vykdė stalo teniso varžybas. Varžybos vyko Vidiškių pagrindinėje mokykloje.

Mūsų mokyklos stalo teniso komanda (Iveta Kalinauskaitė, Tomas Mackevičius, Almantas Nickus) po atkaklios kovos užėmė III vietą. Sveikiname!