Šeštadienis mus pasitiko su saulės spinduliais. Mes labai dėl to džiaugėmės, nes šią dieną norėjome praleisti netoli Zagrebo esančiame Plitvicos ežerų nacionaliniame parke. Šiame parke yra 16 ežerų, tekančių vienas į kitą įspūdingais kriokliais.

Taigi, Plitvicoje mus pirmiausiai sužavėjo nuostabi, natūrali gamta: tamsaus buko ir spygliuočių miško. Plaukdami laivais gėrėjomės mums neįprasto grožio žaliu, skaidriu ežerų vandeniu. Rudenėjanti gamta šią vietą pavertė dar spalvingesne ir dar labiau užburiančia. Šią dieną mes visi dar ilgai prisiminsime...

Trečiąją dieną iš pat ryto visi Erasmus+ „Arthera“ dalyviai nuvyko į Oroslavje mokslo parką, esantį Zagorje regione. Šiame parke gausu mokslinių įrenginių, kuriuos išbandant praktiškai, galima lengviau perprasti fizikinius ir matematinius reiškinius, o naudojantis lauko muzikos instrumentais išgauti neįprastus garsus bei sukurti įvairias melodijas. Šį mokslo parką, savo tėvo žemėje, įkūrė du broliai.

Ketvirtąją dieną uoliai darbavomės repetuodami bendrą visų šalių muzikinį pasirodymą, į kurį buvo įtraukta daina, muzika, ritmas ir šokis. O po pietų keliavome į Zagrebo zoologijos sodą, kur ne tik apžiūrėjome ten gyvenančius gyvūnus ir paukščius, bet taip pat dalyvavome ir seminare apie gyvūnų ir paukščių skleidžiamus garsus. Šio seminaro metu turėjome galimybę iš arčiau susipažinti su gyvatėmis, o drąsiausieji išdrįso jas net paglostyti.

Paskutinė- penktoji diena Zagrebo mokykloje prabėgo nepastebimai greitai. Kiekviena šalis pristatė savo pasirodymus. Kazlų Rūdos „Saulės“ mokykla į savo ritmingą pasirodymą įtraukė ir kitų šalių atstovus.

Pirmojo projekto „Arthera“ mobilumo savaitę vainikavo bendras visų dalyvių pasirodymas. Kartu dainuodami, grodami, šokdami ir mušdami ritmą, atlikome muzikinį kūrinį, kurio metu jautėme bendrystę, draugystę, šilumą ir visus mus vienijančią muzikos galią. Ir atrodo visai neseniai, pirmadienį, susitikome visi svetimi, baikščiai žiūrėdami vienas į kitą, o šiandien, paskutinę dieną, spaudžiame tvirtai rankas vienas kitam ir tikimės, kad dar kada nors susitiksime.

Šiandien mokykloje paminėta Tarptautinė tolerancijos diena. Mokiniai žiūrėjo filmus, dalyvavo pokalbiuose-diskusijose bei piešė šių metų tolerancijos simbolį - Tolerancijos miestą.

Tarptautinė tolerancijos diena minima nuo 1995 m. UNESCO sprendimu. 1996 m. šią šventę minėti paskatino ir Jungtinių tautų organizacija. Šią dieną skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į skirtingų nuomonių, skirtingų tautybių žmonių, sergančiųjų ir turinčių problemų (alkoholio, narkomanijos) toleranciją. Mes galime nemėgti kai kurių iš jų, ir, žinoma, kai kurie gali nemėgti ir mūsų. Tačiau jei visi laikysimės taisyklės, kad skirtumai – ne pagrindas nesantaikai, užgauliojimams ar persekiojimui, kiekvienas galėsime jaustis saugiai.

Pirmadienį būrys mūsų mokyklos mokinių vyko į UAB „Aista“, kurioje vyko profesinio orientavimo pamoka. UAB „Aista“ projektuoja ir gamina virtuvės ir prieškambario baldus. Mokiniai įdėmiai klausėsi pasakojimo apie įvairių baldų projektavimą ir gamybą. Savo rankomis tyrinėjo medžio drožlių ir medžio plaušo plokštes, aiškinosi jų ypatumus. Bene labiausiai sudomino medžio apdirbimo, briaunavimo ir kitų staklių darbo demonstravimas. Mokiniai susipažino su baldų sandara ir medžiagomis. Kai kurie po pamokos gan rimtai susidomėjo baldininko profesija. Dėkojama UAB „Aista“ direktoriui Valdui Lenčiauskui už suteiktą galimybę pamatyti baldų gamybą iš arti ir susipažinti su baldininko darbu.

Įgyvendindami Kazlų Rūdos savivaldybės vaikų ir jaunimo socializacijos projektą „Aukštaitijos gamtos ir kultūros lobynai“, ketvirtadienį, lapkričio 11 dieną, išvykome į Molėtų kraštą. Šį kartą mūsų tikslas – Ežerų žvejybos muziejus bei edukacija. Nutarėme dar pasižvalgyti ir po ežerais garsėjantį Labanoro regioninį parką. Pasirinkome Ščiūrio pusiasalį. Tai labai vaizdingas kyšulys tarp Juodųjų Lakajų ir Baltųjų Lakajų ežerų, dar vadinamas „Mažąja Kuršių Nerija Aukštaitijoje“. Keliavome įrenginėjamu pažintiniu taku aplink pusiasalį, gėrėjomės įspūdingais ežerų vaizdais, žaidėme interaktyvius žaidimus, radome saugomus ir į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytus augalus. Sukorę aštuonis su puse kilometro įspūdingo tako, sėdome į mokyklinį autobusą ir išvažiavome į Mindūnus, Ežerų žvejybos muziejų. Čia maloniai mus sutiko muziejininkė ponia Alfreda. Ji papasakojo apie senovės aukštaičių buitį bei pagrindinį Molėtų krašto gyventojų verslą – žvejybą. Matėme senovinius luotus, ištrauktus iš ežero dugno, daugybę žvejybos įrankių, naudotų ir senovėje, ir dar ne taip seniai. Po muziejaus aplankėme A. Truskausko medžioklės trofėjų ekspoziciją.