Mūsų mokyklos mokiniai dalyvavo socializacijos projekte, finansuojamame Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos.

Projektas-ekspedicija prasidėjo vaizdingoje Palūšėje, kur mūsų mokyklos komanda sėdo į valtis ir pradėjo keturių dienų odisėją. Mūsų tikslas-Lietuvos sostinė Vilnius. Pirmąją dieną plaukėme Lūšių, Šakarvos, Žeimenio ežerais, Kaltanėnų miestelyje įsiyrėme į Žeimenos upę, specialistų teigimu, pačią švariausią upę Lietuvoje. Sustojome trumpam Kaltanėnuose, tradiciškai suvalgėme po porciją ledų ir pirmyn, nes iki nakvynės vietos dar liko daug kelio. Upė patvinusi, pilna vandens, tad kliūčių nebuvo daug, bet visvien teko ir traukti ir stumti valtis pro išverstus medžius. Pagaliau, Bebrynės poilsiavietė, mūsų nakvynės vieta. Pietaujame ar vakarieniaujame nepamirštamo skonio troškinį, išvirtą Saadet ir Kamilės. Statomės palapines ir krentam miegoti. Sekanti diena nei kiek ne lengvesnė. Turime pasiekti Meškerinės stovyklavietę prie Pabradės. Vėl neapsieiname be maudynių stumiant valtis per kliūtis. Po aštuonių valandų irklavimo mes jau vietoje. Vakare atvyksta ir mūsų direktorė. Ne tuščiomis, su vaišėmis. Ji su mumis irkluos visą trečią dieną. Trečioji diena-dar vienas iššūkis-reikia pasiekti Nerį, kur Santakos poilsiavietėje bus paskutinė nakvynė. Į Žeimeną įsilieja vis nauji upeliai, tad upė tampa platesne, vadeningesne. Pagaliau atvykstame. Už nugaros lieka 119 įveiktų kilometrų. Lieka 51 kilometras Neries upe. Palyginus su Žeimena plaukti Nerimi tas pats kas važiuoti automagistrale. Kaskart pasitaikančių putojančių rėvų srovė sparčiai neša mus link Vilniaus. Apie pietus jau matome Vlniaus bažnyčių bokštus. Iki finišo lieka tik 7 kilometrai. Iš praplaukiančių pramoginių laivų mums mojuoja žmonės. Ir štai mūsų tikslas-baltasis tiltas, kur mes baigiam savo kelionę, pasiekdami savo užsibrėžtą tikslą. Per keturias dienas įveikti 170 kilometrų vandens keliu. Pavargę, bet laimingi grįžtame namo ruoštis naujiems mokslo metams ir naujiems iššūkiams.