Kazlų Rūdos
„Saulės“ mokykla

Biudžetinė įstaiga,
Atgimimo g. 8A, LT-69443 Kazlų Rūda, Kazlų Rūdos sav. Tel./faks. (8 343) 95181, el. p. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190984913.

Pilietinio ir tautinio ugdymo projektas „Žvilgsnis Lietuvos praeitin“

Nuotrauka

Mokykloje vykdomas pilietinio ir tautinio ugdymo projektas „Žvilgsnis Lietuvos praeitin“.

Projekto tikslas: ugdyti mokinių pilietiškumo kompetenciją.

Uždaviniai:

  1. Ugdyti tautinę ir pilietinę mokinių savimonę.
  2. Puoselėti kraštotyrą ir etninį paveldą.

Mokiniai projekte dalyvauja atsižvelgiant į jų amžiaus tarpsnių ypatumus, interesus, patirtį.

Lietingą spalio 20 d. rytą 14 mokyklos mokinių, lydimi mokytojų N. Tamošiūnienės ir A. Pranskevičienės vyko į ekskursiją „Panemunės pilys“.

Mokiniai aplankė Raudondvario pilies dvarą – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklą.

Apžiūrėjo Raudondvario rūmuose Juozo Naujalio, dvaro kultūros ir dailės muziejų.

Žvilgsnis į Raudondvario dvaro parką.

Toliau kelionė tęsės panemune į Seredžių, - miestelį Jurbarko rajone, prie vaizdingos Nemuno ir Dubysos santakos.

Nesutrukdė lietus užkopti ant tvirtovinio tipo Seredžiaus piliakalnio, dar vadinamo „Palemono kalnu“, kuris iškilęs ant dešiniojo Nemuno slėnio aukštumos kyšulio.

Grįžtant atgalios stabtelėjome Vilkijos miestelyje. Mokiniai sužinojo, kad miestelio pavadinimas atsirado tada, kai žmonės, gyvenantys kitoje Nemuno pusėje, dabartiniuose Mikytuose, girdėjo toje vietoje, kur dabar yra Vilkijos apylinkės, staugiančias gaujas vilkų. Nuo to laiko šis kraštas vadinamas Vilkija, o pavadinimas galėjęs kilti iš žodžių junginio vilkų gauja. Po plenero Vilkijos parke iškilo ąžuolinės skulptūros, kurias mokiniai su dideliu susidomėjimu apžiūrėjo. Skulptūrų paskirtis, papuošti ir atgaivinti pakrantę bei priminti tam tikrus miestelio istorijos ir vietos tradicijų aspektus.

Pro autobuso langus skriejo nuostabūs rudens vaizdai.

Edukacinė ekskursija į Kernavę

Tęsdami projektą „Žvilgsnis Lietuvos praeitin“, lapkričio 5 d. atvykome į Kernavę – Lietuvos valstybės pradžią menančią žemę. Kernavė, tai knyga, kurioje neišplėštas nei vienas puslapis.

Kelionės tikslas buvo perskaityti šią knygą nuo pradžios iki pabaigos, susipažinti su Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspozicija, įspūdingiausiais Kernavėje aptiktais archeologiniais radiniais.

Daugelio eksponuojamų įrankių gamybą bei dirbinių panaudojimo būdus atkūrė eksperimentinės archeologijos meistrai. Tai mokiniai galėjo stebėti ekspozicijoje demonstruojamoje filmuotoje medžiagoje.

Laiko ratu keliaudami į įspūdingą Kernavės istorinę praeitį, susipažinome su paslapčių kupinu archeologų darbu. Mokiniai bandė „prakalbinti“ archeologinį radinį ir savo rankomis paliesti tai, ką paliko mūsų protėviai prieš šimtus  ir tūkstančius metų...

Sužinojome, kad svarbiausi tolimos praeities liudininkai yra žmogaus naudoti daiktai ir kiti jo veiklos pėdsakai, kuriuos suranda archeologai, o archeologija – svarbiausias priešistorės pažinimo šaltinis.

Gido pagalba bandėme atkurti praeities žmogaus veiklos procesus (archajiškas ugnies užkūrimas, verpimas verpsteliu ir audimas vertikaliomis staklėmis, grūdų trynimas grūdų trintuvėje, malimas, puodų lipdymas ir kt.).

Pasakojimo, bandymų ir žaidimų pagalba keliaudami į tolimą Kernavės praeitį, sužinojome, kaip žmonės gyveno gamtos prieglobstyje, ką jie rankiojo ir kaip medžiojo. „Pagyvenome“ priešistorės palapinėje, atradome iš ko buvo gaminami įrankiai, apranga ir statomi būstai.

Nukeliavę į ankstyvosios žemdirbystės laikus sužinojome, ką žmonės augino ir kodėl atsirado puodai, pajutome, kokia puiki medžiaga yra molis... Iš molio gaminome puodą.

1390 m. kryžiuočiai užpuolė ir sudegino Kernavę. Po šio gaisro medinis miestas ir pilys jau niekada nebebuvo atstatytos, gyventojai paliko Pajautos slėnį ir kūrėsi viršutinėje terasoje, dabartinės gyvenvietės teritorijoje. Senojo miesto liekanas ilgainiui nuo žmonių akių paslėpė storas sąnašinis aliuvinis žemių sluoksnis. Jis puikiai užkonservavo visą autentiką, o kartu ir senųjų miestelėnų gyvenimo pėdsakus. Kernavė – archeologinė vietovė, unikalus archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas.

Kelionę vainikavo edukacinė pamokėlė Kernavės malūne. Grūdų malimas, miltų sijojimas, blynų kepimas, pamokėlė apie grūdus.

Mokiniai pajautė, kiek darbo reikia įdėti, kol galima blynus išsikepti.

Baigiamieji projekto renginiai.

Iki gruodžio 10 d. mokiniai klasėse, grupėse piešė Lietuvos praeities vaizdus. Į parodą pristatyta 18 įvairia technika atliktų mokinių darbelių.

Baigiamasis projekto „Žvilgsnis Lietuvos praeitin“ renginys- pilietinės dainos konkursas – vyko gruodžio 11 d.

5-10 klasių mokiniai, kuriuos konkursui ruošė muzikos mokytoja A. Pranskevičienė, dainavo: „Pabudome ir kelkimės“, „Viešpaties lelija“, „Tėvynė“, „Žalias mano kraštas“.

Aptariant projekto veiklą, mokiniams, mokytojams pademonstruotos skaidrės, kuriose įamžintos įdomiausios projekto akimirkos.

Renginio pabaigoje mokiniai pritarė lietuvių liaudies patarlei „Geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti“.

Saldieji prizai mokiniams už piešinius, dainas, aktyvumą įžiebė veiduose dar daugiau šypsenų.

Projekto vadovė Nijolė Tamošiūnienė