Tvarkome senolių kapus „Uždekime žvakelę užmirštam“

Pagerbkime amžino poilsio žemę,
Kur ilsis seneliai, tėvai ir draugai.
Lai jų atminimas mumyse rusena –
Mes juos prisiminsim ilgai – dar ilgai.

Rudenį apmiršta medžiai, vysta gėlės. Gamta pasiruošia žiemai, kad ją ištvėrusi vėl atgimtų. Žmonės irgi panašūs į gamtą: gimsta, užauga, sensta ir miršta, todėl prasminga, kad Vėlinės švenčiamos vėlų rudenį. Artėjant šiai šventei, žmonės, važiuoti ir pėsti, skuba aplankyti savo artimųjų, atgulusių šaltoje žemėje. O jeigu nebėra kam sutvarkyti? Į pagalbą skubėjo mokyklos mokiniai ir mokytojai. Jie sutvarkė ne vieną apleistą kapą. Mokiniai uždegė žvakeles užmirštiems ir artimiesiems bei mirusiems mokyklos darbuotojams.

Mokiniai jautėsi pakiliai atlikę dar vieną gerą darbą.

Mokytoja
Janina Simanavičienė