Kazlų Rūdos
„Saulės“ mokykla

Biudžetinė įstaiga,
Atgimimo g. 8A, LT-69443 Kazlų Rūda, Kazlų Rūdos sav. Tel./faks. (8 343) 95181, el. p. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190984913.

Specialiųjų pedagogų veikla švietimo įstaigose

Nuotrauka

Kazlų Rūdos savivaldybėje įsikūręs Specialiųjų pedagogų-logopedų metodikos būrelis, apjungiantis visus švietimo įstaigų, šios srities specialistus, dirbančius su specialiųjų poreikių vaikais. Metodinių užsiėmimų metu logopedai, specialieji pedagogai, dalinasi savo darbo patirtimi, metodine medžiaga, veda atviras pamokas, dalyvauja seminaruose. Šiais metais, sausio mėnesį, jau vyko, tokia parodomoji logopedinė pamoka specialiojoje mokykloje. Ją vedė psichologė, vyresnioji specialioji pedagogė- logopedė Aušrytė Ramanauskienė. Seminaro metu specialistė pasakojo, kad dirbdama su ypatingais mokiniais ir atsižvelgdama į tai, jog daugelis gimtosios kalbos žodžių rašomi vadovaujantis garsiniu pagrindu, sistemingai lavina mokinių foneminę klausą, pratina tarti taisyklingai žodžius, išgirsti tarties niuansus, atlikti garsinę žodžių analizę. Visai šiai veiklai labiausiai pasitarnauja muzika, dainavimas, įvairūs žaidybiniai muzikiniai vaidinimai, savo kalbėjimo, eilėraščių deklamavimo įrašų klausymas. Kalbinį ugdymo procesą perpynusi muzika, tarsi dar vienas vaistas kalbinėms kliūtims įveikti. Specialiojoje mokykloje logopedinių užsiėmimų metu ypatingai didelis dėmesys skiriamas vaikų muzikiniams įgūdžiams lavinti. Muzika, dainavimas, mokinuko grojimas dūdele, metalafonu, muzikiniais vargonais, įrašymas ir perklausymas tarimo, dainavimo, grojimo, suteikia mokiniui pasitikėjimo savimi, sugebėjimo nugalėti iškilusias vidines kliūtis tarti aiškiai vieną ar kitą garsą. Per žaidimą su muzika vaikas atskleidžia savo ypatybes: dainuoja ir nemikčioja, dainuoja ir ištaria, dainuoja ir atsimena garso skambesį, dainuoja ir žiojasi, masažuoja kalbos padargus, lavina smulkiąją motoriką. Rimti darbai vyksta per malonią vaikui veiklą ir teigiamas emocijas. Jokio susikaustymo, jokios įtampos ir pykčio pamokoje. Pamokos pradžioje atliekamas kalbos padargų masažas. Jei vaikas suvokia nurodymus ir gali savarankiškai daryti pratimus, atlieka artikuliacinio aparato (žandikaulio, lūpų, liežuvio) mankštą kartu su logopede. Jei ne, logopedė atlieka veido raumenų, kalbos padargų masažą. Jauki pamokos pradžia, nuoširdus bendravimas, užduočių ir veiklos kaita mokiniui padeda išlaikyti visos pamokos metu aktyvų dėmesį ir motyvaciją. Pamokos pradžią simbolizuoja žvakės įžiebimas.

Dažnai tėvams kyla klausimas, kada reikia susirūpinti vaiko kalbos ypatumais, kada jam reikalinga logopedo pagalba, kada mažylis turėtų pradėti kalbėti?

Jau dviejų metukų vaikas įprastai vartoja įvairias kalbos raiškos formas. Sugeba pasakyti kai kuriuos kalbos junginius, supranta kalbą, pasireiškia kalbos ekspresyvumas. Ankstyvuoju kalbos raiškos sulėtėjimu laikytinas vaiko tylėjimas, kalbos spalvų, kontakto nebuvimas. Praktiškai įrodyta, kad pusė dviejų metų amžiaus vaikų, kurių kalbos raida sulėtėjusi, pamažu pasiveja savo bendraamžius, tačiau kitai pusei vaikų, tai padaryti nepavyksta ir kalbos problemos dažną mokinuką lydi dar mokykliniame amžiuje.

Normaliai vystantis kalbėjimui, 5-6 metų vaiko artikuliacinis aparatas pakankamai subrendęs ir pasiruošęs tarti taisyklingus gimtosios kalbos garsus. Šiame amžiuje susiformuoja ir foneminiai vaizdiniai, bet tam turi būti pakankamai išlavėjusi foneminė klausa. Tai reiškia, kad vaikas turi girdėti ir suprasti garsą. Tuo tarpu sulėtėjusios kalbinės raidos vaikai, net 7- erių metų amžiaus ir dar vyresni, netaisyklingai taria gimtosios kalbos garsus ir jų sąmonėje nėra susiformavusių, tų garsų foneminių vaizdinių.

Kaip elgtis pastebėjus netolygią mažylio kalbinę raidą? Didžiausias vaistas- nuoširdus bendravimas. Pirmieji vaiko kalbos ugdytojai ir puoselėtojai- šeima, o mažasis šeimos narys- tikras kalbos ekspertas, todėl būtina tėveliams, seneliams, jaunesniesiems broliams, seserims, kuo aktyviau bendrauti su mažyliu, parodyti jam kuo daugiau kalbinių gudrybių, kalbinių intonacijų, spalvų. Žinoma, ne mažiau svarbu, kad šie žmonės kalbėtų taisyklinga kalba, išraiškingai, pasitelkdami ir neverbalinį bendravimą. Tikroviška, suprantama, emocionali kalbinė veikla, pasireiškianti savarankiškumu, atvirumu, nuoširdumu, skatins teigiamas emocijas. Bendravimo metu rekomenduojama ypatingą dėmesį skirti neverbalinei kalbai: akių kontaktui, veido mimikai, gestams, balsui, kūno pozoms, nes tokie vaikai ypatingai jautriai reaguoja ne į žodį, bet į žodžio raišką. Sutrikusio intelekto vaikai taip gerai nesupranta kalbos, kaip jų bendraamžiai, todėl dažnai nevykdo suaugusiųjų prašymų ir nurodymų. Kalba gramatiškai netaisyklinga. Vaikai painioja linksnius, tarpusavyje nederina kalbos dalių. Rišlioji kalba neišplėtota. Vaikams sunku sklandžiai reikšti mintis, norus. Jiems sunku apibūdinti įvairius daiktus, savarankiškai rišliai ir nuosekliai atpasakoti patirtus įspūdžius, girdėtus pasakojimus. Dėl minėtų priežasčių labai dažnai keičiasi ir mokinio elgesys. Kyla įtampa, pyktis, agresija, o bendravimas su aplinkiniais tampa kančia. Vaikų kalba turi būti ugdoma nuolat, kasdienėje veikloje, todėl labai svarbu sudaryti žaidybines situacijas, kurios žadintų norą kalbėti.

Specialiosios mokyklos psichologė,
vyresnioji specialioji pedagogė-logopedė
Aušrytė Ramanauskienė