Rugsėjo 17 dieną grupė mūsų mokyklos mokinių vyko varžytis badmintono aikštelėje į Pabradės Nijolės Genytės socialinės globos namus. Ši sporto šaka mūsų mokykloje vystoma dar neseniai-tik antrus metus, tad „susišluoti“ medalių mes iš anksto nesitikėjome. Kovodami su ženkliai vyresniais ir labiau patyrusiais priešininkais, parodę kovotojų charakterį, parsivežėme du bronzos medalius, kurie atspindi aukštas trečiąsias vietas varžybose.

Kad išvyka būtų turiningesnė, nutarėme susipažinti su šios Aukštaitijos dalies lankytinomis vietomis. Visų pirma pėsčiomis apžygiavome Pabradės miestelį, kuris yra išsidėstęs ant vaizdingo pačia švariausia upe nominuotos Žeimenos kranto. Miestelio skvere susipažinime su svarbiausiais Pabradei istoriniais įvykiais, grožėjomės aukštai ant kalno pastatyta įspūdinga bažnyčia. Bene didžiausią įspūdį paliko didžiuliai yra pasaulinės plataus medicininių gaminių asortimento, skirto kvėpavimo takams kūrėjos, gamintojos ir tiekėjos įmonės „Intersurgical“ pastatai ir teritorija. Kirtome Žeimeną pėsčiųjų tiltu, o vėliau, padedant vietos gyventojams pačiame miesto gale suradome dar sovietų kariškių įrengtą „beždžionių“ tiltą, gana suvargusį, aplopytą, tačiau vis dar ganėtinai saugų statinį, kuriuo tojau pat pasinaudojome ir linguodami kirtome Žeimeną dar kartą. Beje, beieškant tilto Tautvidas su Modestu įsigudrino pririnkti ir baravykų.

Sėdę į autobusą pasukome namų link, tiesa su sustojimu. Mūsų tarpinė stotelė – Dūkštos ir Dūkštos pažintinis takas. Tai ganėtinai sudėtingas, daug pastangų reikalaujantis, tačiau labai įdomus maršrutas. Ne veltui takas reklamuojamas kaip „tūkstantis laiptelių upės pakrantėmis“.

„Atsidūrus ledynų pakraštyje šiai teritorijai teko atlaikyti didžiulius tirpstančių ledynų vandens srautus. Būtent ledynai paruošė Dūkštai vaizdingą slėnį, kuriuo ji skuba į Nerį. Savo kelyje ji sutinka tris piliakalnius ir senovės gyvenvietę, kurie liudija apie čia gyvenusius žmones jau nuo seniausių laikų. Dūkštos ir Neries santaka atrodė kone ideali vieta to laikmečio gyventojams, kurie nuo šiaurės vėjų apsaugotame šiltame slėnyje pradėjo statytis namus ir ūkininkauti.“, rašoma nesedeknamuose.lt. Taigi, sėkmingai įlipę Bradeliškių, Kamarzinų ir Buivydų piliakalnius, pasigėrėję įspūdingomis atodangomis, apkabinę šventąjį Daubų ąžuolą, sėdome į autobusą ir patraukėme namo. Žingsniamačių duomenimis, įveikėme mažiausiai kaip po 15,4 kilometro.

Saulėtą rugsėjo 10 dieną „Saulės“ mokykloje vyko renginys „Žvaigždučių Vilties bėgimas 2021“. Renginio iniciatoriai - Mažesniųjų brolių ordino šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas bei Klaipėdos "Medeinės" mokykla. Dėkojame visiems dalyvavusiems bėgime ir mokyklos bendruomenei nuoširdžiai aukojusiai onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.

Pėsčiųjų trečiadieniai. Jurbarkas-Skirsnemunė.

Rugsėjo 8 dieną žygių planas mus nuvedė į Jurbarką. Žygio pradžia prie Jurbarko tilto per Nemuną. Pėsčiųjų taku žengėme per Jurbarką dešiniuoju Nemuno krantu. Gėrėjomės nuostabiais mūsų upių tėvo Nemuno vaizdais. Aplankėme Antkalniškių piliakalnį , kuris yra dešiniojo Nemuno kranto kyšulyje. Spėjama, kad pilis ant jo stovėjo II tūkstantmečio pradžioje. Gėrėjomės vaizdais Molynės kaime ir galiausiai pasiekėme Skirsnemunę. Pasivaikščioję, pasimėgavę geru vasarišku oru bei pasikrovę energijos likusiai mokslo savaitei, grįžome į Kazlų Rūdą.

Trečiadieniniai pėsčiųjų žygiai. Rugsėjo 1-oji

Jau tradiciniais tapę trečiadienių žygių maršrutai buvo sustabdyti pandemijos, tačiau su naujaisiais mokslo metais jie vėl atnaujinti. Startinis bandomasis žygis įvyko jau rugsėjo pirmąją. Mokyklos bendrabutyje gyvenantys mokiniai patraukė į netoliese, tik už 3,5 km. nuo mokyklos esančią poilsio vietą miške skambiu pavadinimu „X FAILAI“. Ten susikrovę didžiulį laužą žaidė žaidimus, žarijose kepė dešreles bei kitus skanėstus. Prisiminė praėjusių metų žygius ir sotūs, kiek pavargę, bet laimingi grįžo į bendrabutį.

Paskutinę vasaros savaitę Kazlų Rūdos "Saulės" mokyklos mokiniai stovyklavo Vesiejuose. Rudenėjantis oras anaiptol nesugadino puikios nuotaikos. O ir išeinanti vasara padovanojo savo gėrybes. Stovyklautojams beliko pasirinkti veiklas. O nuveikta daug. Aplankytas miesto parkas ir pasivaikščiota parko takais su rūmų damomis, suorganizuota daug žygių. Įsimintiniausias prie Šlavanto ežero. Taip pat aplankyta Liškiava. O kur dar vakaronės prie laužo ir maudynės Ančios ežere, pamėgtoje mūsų stovyklos vietoje... Iki pasimatymo, vasara! Mes tavęs pasiilgsim😊

Su Rugsėjo pirmąja, Žmonijos pasauli!

Mokslo grūdus eik rinkti Tu, Jaunasis Žmogau!

Tavo skaidrią vaikystę nušvies skaisti saulė

Ir globos tyrą gėrį angelai iš dangaus.

Skamba mažas varpelis pirmokėlio delne:

Su Rugsėjo pirmąja, su Vaikystės švente!

 

Ir vėl rugsėjo 1-osios skambutis mokyklon sukvietė būrį vaikų. Vėl mokykloj suskambėjo vaikiškas juokas... Vieni kitų išsiilgę, susirinkome į Mokslo ir žinių šventę, kurioje skambėjo dainos, šokiai, šilti ir gražūs sveikinimai iš direktorės Daivos Dabrilienės, pavaduotojos Nijolės Tamošiūnienės bei gerbiamo Kazlų Rūdos mero Manto Varaškos lūpų.

Sėkmės visiems, vedantiems ir einantiems gyvenimo pažinimo keliu!

Šiandien "Saulutės" stovyklautojai išvyko į Birštoną. Atvykus iškart reikėjo nemažai ištvermės įlipti į aukščiausią apžvalgos bokštą (51m!). Deja, bet šią užduotį įveikė ne visi. Toliau keliavome pasivaikščioti į Kneipo sodą bei Kneipo terapijos taku, kur padukus "pakuteno" basų kojų takas. Pailsėję ir atsigaivinę, Nemuno pakrante keliavome į Vytauto Jurgio Meškos Parką. Visų akį patraukė mineralinio vandens garinimo bokštas. Toliau ėjome čia pat esančiu puikiai įrengtu poilsio taku. Ir čia stovyklautojai vis rasdavo įdomias pramogas- treniruoklius, žaidimų aikšteles, sūpynes...

Viskas turi pradžią ir pabaigą. Šiandien buvo paskutinė stovyklos diena. Nors ir nuvargę, bet su puikia nuotaika, gerais įspūdžiais grįžome namo.

Apniukusį ketvirtadienio rytą "Saulutės" stovyklautojai išsprendę brauktažodį ir nepabūgę vėjuoto oro, išsiruošė į Kazlų Rūdos urėdijos miško muziejų. Čia sužinojo apie miškų sodinimą, medžių rūšis, gyvūniją, susipažino su miško gyvūnėlių iškamšomis.

Vėliau, smagiai nusiteikę, patraukė pažintiniu miško taku. Pakeliui ne tik grybavo, bet ir atliko įdomias mokytojų paskirtas užduotis: ieškojo įvairių nurodytų miško gėrybių, spėliojo draugų vaizduojamus gyvūnus.

Stovyklautojų puiki nuotaika išvaikė lietaus debesis ir kupini gerų emocijų, pakvėpavę gaiviu miško oru sugrįžo į mokyklą.