Trečiadienį, balandžio 2 dieną, mūsų mokyklos mokiniai vyko į Kazlų Rūdos kraštovaizdžio draustinį, kur vyko gamtos pamoka. Vos pradėję pamoką šalikelėje iš kart radome dar nedrąsiai kyšantį pirmąjį pavasarinį grybą-bobausį. Išsiaiškinome, kad šį grybą galima valgyti, tačiau reikia bent du kartus nuvirti. Žalias bobausis nuodingas, todėl rankomis jo nelietėme ir nuėjome prie pirmojo objekto-pušų plantacijos. Mums labai pasisekė vienoje vietoje stebėti net penkių „amžiaus grupių“ medynus. Skaičiavome medelių amžių pagal metinių ūgių skaičių, kiek per metus padidėja kamieno apimtis, lyginome su šalia ošiančiu brandžiu pušynu. Sužinojome kam pušelių viršūnės dažomos baltai-pasirodo tam, kad smaguriai briedžiai ar elniai jų nesuvalgytų vakarienei. Toliau, kirtę Rūdupio upelį, patekome į piktojo žievėgraužio tipografo kontroliuojamą miško teritoriją. Baugiai žiūrėjome į tarsi siaubo filme be spyglių ir žievės styrančius šimtamečių eglių stuobrius, bei kelią mūsų ekspedicijai užtvėrusias nuolaužas. Pavyko iš po žievės iškrapštyti ir begėdžio tipografo lervą-eglės žudikę. Sekanti mūsų stotelė-Pilvės upė. Čia stebėjome pavasarinių polaidžių ir potvynių pėdsakus, upės vagos kitimą, analizavome, kaip susidaro senvagė. Žengus toliau mus pasitiko margaspalvė pavasarinių žiedų jūra. Visos upės pakrantės švieste švietė mėlynai, baltai, geltonai. Pro šią gamtos sukurtą spalvingą klombą pasiekėme tikslą-Rūdupio ir Pilvės santaką, kurią apžiūrėję pasukome atgal į mokyklą. Ši diena mums suteikė daug naujų žinių apie gamtą, sustiprėjome fiziškai, pasisėmėme gerų emocijų.