Specialiųjų mokyklų SO Europos futbolo savaitės finalinis renginys vyko Kėdainiuose

Š.m. gegužės 17 d. Kėdainių miesto stadione vyko Europos Specialiosios Olimpiados futbolo finalinės varžybos, kuriose dalyvavo Kėdainių, Kauno, Klaipėdos, Priekulės, Rusnės, Kazlų Rūdos, Gelgaudiškio, Dabikinės specialiųjų mokyklų atletai. Viso renginyje dalyvavo 10 komandų. Komandos buvo suskirstytos į pogrupius ir pogrupių nugalėtojai išėjo į finalinį trejetą. Varžybų nugalėtoja tapo Kazlų Rūdos specialiosios mokyklos komanda, finale nugalėjus Kėdainių specialiosios mokyklos pirmąją komandą.

RESULTATAI:

Rodyti A lygio komandų rezultatus

Rodyti B lygio komandų rezultatus

Rodyti C lygio komandų rezultatus

Vyr. sekretorius G. Čečkauskas
Vyr. teisėjas R. Šležys

Mokinius varžyboms ruošė Kūno kultūros
mokytojai Daiva Dabrilienė ir Gediminas Akelaitis

Jurbarke įvyko specialiosios olimpiados komiteto lengvosios atletikos varžybos. Mūsų mokyklą atstovavo 9 atletai. Geriausių rezultatų bėgimo rungtyje (100 m) pasiekė Sandra Kvedaravičiūtė. Sandra užėmė II vietą ir yra pakviesta į LSOK lengvosios atletikos rinktinę, kuri rugsėjo mėnesį vyks į Rusiją. Sekmės, Sandra!

Taip pat aukštą II vietą užemė mūsų mokyklos komanda estafetiniame bėgime 4x100m.(2 vyr. 2 mot.). Estafetiniame bėgime varžėsi 8 komandos. Mūsų mokyklos garbę šioje rungtyje gynė Sandra Kvedaravičiūtė, Sandra Ambraziejūtė, Edgaras Kemtys ir Tomas Mackevičius. Šaunuoliai!

Mokinius varžyboms ruošė Kūno kultūros
mokytojai Daiva Dabrilienė ir Gediminas Akelaitis

Mokslo metų pabaigoje, birželio 5 dieną, 15 specialiosios mokyklos mokinių ir dvi lydinčios mokytojos, keliavo nuostabiausiu keliu iš Kauno į Jurbarką. Keliu palei Nemuną. Seniausiu prekybiniu keliu Lietuvos istorijoje, jau žinomu XIV a. Pašto keliu šis reikšmingas kelias tapo XIXa.

Kokia nuostabi panemunė. Nusėta įspūdingomis pilimis, piliakalniais, gražiomis bažnyčiomis, įdomiais muziejais. Pravažiavę tiltu per Nemuną, pasukome link Jurbarko. Raudondvaryje užsukome į XVIIa. J. Dziavaltausko statytus pilies rūmus. Deja. Priėjome tik prie garsiųjų arklidžių. Raudondvario parke vyksta restauracijos darbai. Tačiau geros nuotaikos tai nei kiek nesugadino. Vykome toliau. Paštuvos senkapiai, Paštuvos sudegusi bažnytėlė ir seserų karmeličių vienuolynas – antroji mūsų stotelė.

Paskui važiavome per Vilkiją, kuri minima jau kryžiuočių kronikose. XVa. Gdansko pirklių dokumentuose kalbama apie Vilkijos muitinę. Seredžius pasitiko mus plačia dviejų upių – Dubysos ir Nemuno – santaka. Užkopus į Seredžiaus piliakalnį, dar kitaip vadinamą Palemono kalnu, prieš akis atsivėrė tikrai įspūdingi vaizdai. Aplankėme ir Seredžiaus šv, Jono Krikštytojo bažnyčią, kuri įspūdinga savo paveikslais, kryžiaus kelio drožiniais. Veliuona. Tai vienas įdomiausių dešiniojo Nemuno kranto miestelių. Nemuno ir Veliuonėlės santakoje, vienas šalia kito dunkso du piliakalniai – Gedimino kapo ir Pilies kalnai. Nusifotografavę prie Vytauto Didžiojo paminklo, kuris stovi miestelio centre, kopėme į Veliuonos bažnyčios bokštą, nuo kurio grožėjomės nuostabiais apylinkių vaizdais. Iš Veliuonos nuvykome į Raudonę. Ten aplankėme reprezentacinius Raudonės pilies rūmus, lipome į didįjį pilies bokštą. Toliau vykdami link Jurbarko, užsukome į Šilinės smuklę. Dabar ten įsikūręs žvejų muziejus. Apžiūrėję šį muziejų, pasukome Jurbarko link. Šis miestas išsidėstęs Nemuno ir Mituvos santakoje. Jo istorijos pradžia siekia kovų su kryžiuočiais laikus. 1611m. Jurbarkui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Labai didelį įspūdį mums visiems paliko Vinco Grybo muziejus. Jo monumentalios skulptūros, muziejaus teritorijoje demonstruojama lėlių paroda, paveikslų paroda. Visa tai tiesiog užbūrė.

Pervažiavę Jurbarko tiltą, mes baigėme savo pažintinę kelionę Nemuno pakrantėmis ir pasukome namų link.

Visos kelionės metu mus lydėjo ne tik gera nuotaika, noras kuo daugiau pažinti, pamatyti, bet ir nuostabus oras, saulės spinduliai.

Dėkojame mūsų kantriajam vairuotojui Antanui Varnagiriui.

Kazlų Rūdos specialiosios mokyklos
Istorijos mokytoja Audronė Pranskevičienė

Mokiniai susipažino su trečiojo Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus biografija. Sužinojo, kad Makalavo miške yra prezidento kapas, aplankė jo tėviškę Selemos kaime.

Prie Prezidento Kazio Griniaus kapo

Kazio Griniaus tėviškėje mokytoja Janina Simanavičienė su klasės auklėtiniais

Mokiniai dalyvavo respublikiniame specialiųjų poreikių mokinių meninės saviraiškos konkurse „Tau gegužio žiedą dovanoju“, kuris vyko Kauno VDU Botanikos sode. Jie deklamavo V. Buizino eilėraštį "Šilko žiedai". Mokinius paruošė vyr. specialioji pedagogė Janina Simanavičienė.

Botanikos sode vaikai stebėjo nuostabius augalus, grožėjosi gamta, patyrė teigiamų emocijų.