Kazlų Rūdos „Saulės“ mokykla-daugiafunkcis centras
Biudžetinė įstaiga,
Atgimimo g. 8A, LT-69443
Kazlų Rūda, Kazlų Rūdos sav.
Tel./faks. (8 343) 95181,
el. p.
Duomenys kaupiami ir
saugomi Juridinių asmenų
registre, kodas 190984913.
• niekada neplaukite į ežerą audros metu ar naktį;
• neplaukite vienas;
• plaukite tik saugiose vietose;
• žinokite, koks vandens telkinio gylis ir kokios vandens telkinio ypatybės;
• maudantis negalima kramtyti gumos ar valgyti;
• mokykitės plaukti.
Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį link kranto. Jei upė vingiuota, reikia plaukti link upės vingio vidurio-ten srovė yra silpnesnė.
Maudantis jūroje, jei krantas toli, neeikvoti jėgų kovojant su bangomis, mėginant plaukti į krantą. Artėjant kiekvienai naujai bangai, stengtis energingai dirbti rankomis ir kojomis, kad praplauktumėt bangos ketera kiek galima toliau. Kai tik banga praeina, atsipalaiduokite ir laukite kitos. Kai pasieksite krantą, lipkite iš vandens tada, kai bangos ketera atsitrauks nuo jūsų. Lipdami į krantą stenkitės įsikabinti į ką nors tvirtą, kad atėjusi kita banga jūsų nenutemptų gilyn. Maudytis jūroje audros metu draudžiama!
Jeigu į vandenį gilioje vietoje įkrito nemokantis plaukti, viskas, ką galima padaryti-tai mėginti kuo ilgiau išsilaikyti vandenyje. Siūloma keletas išsilaikymo būdų:
Atsigulti ant vandens, veidu į vandenį, plačiai išskėtus į šonus rankas, kvėpuoti kiek įmanoma rečiau ir giliau.
Judinti kojas taip, tarsi mintumėte dviračio pedalus, o rankomis mojuoti vandenyje, perkeliant jų dalį kūno svorio ir laikant pusiausvyrą.
Jeigu maudantis sutraukė mėšlungis:
• pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros;
• jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti koją ir patempti pėdą į priekį;
• jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save;
• Jeigu mėšlungis stipriai sutraukė ir skausmas gana didelis, o koja pati neišsitiesia, reikia mėginti ją ištiesinti rankomis;
• galiausiai sutrauktą raumenį siūloma trinti ir gnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo;
• kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti jau kitu plaukimo stiliumi.
Linkiu visiems gerų, turiningų ir saugių vasaros atostogų!
Parengė Specialioji pedagogė metodininkė Janina Simanavičienė
Gegužės 28 dieną mokiniai dalyvavo Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Kazlų Rūdos poligone atvirų durų dienos programoje. Jie stebėjo karinių mokymų programą, technikos, ginkluotės, ryšio priemonių parodą, šaudymo iš pneumatinių ginklų varžybas, kovinės savigynos instruktorių pamokas, karines operacijas.
Daug kalbėta su vaikais apie Lietuvos praeitį, jos suskirstymą atskirais regionais, tačiau, kaip liaudies išmintis sako, geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Tad šių metų gegužės 23 dieną išsiruošėme į Rumšiškes, kur įkurtas Lietuvos liaudies buities muziejus.
Diena pasitaikė saulėta, bet medžių pavėsyje nejautėme saulės pertekliaus. Buvo didelis noras sužinoti, pamatyti, papramogauti. Mums pasisekė, nes šią dieną kaip tik buvo organizuojama darbų, amatų ir pramogų diena.
Perėję tiltelį, pasukome kairėn. Kopdami kalneliais patekome į Žemaitijos regioną. Ten mus pasitiko moteris su medumi, sūriu ir juoda namine duona.
Daug sužinojome apie bites: iš kokių augalų renkamas nektaras, kiek išgyvena bitė ir bičių motinėlė, iš ko gaminamas korys, kaip bitės jį pripildo medumi. Pasivaišinę ir daug sužinoję, dalyvavome įvairiuose žaidimuose.
Kitam kieme jau garavo ant laužo verdama žemaitiška kopūstų sriuba su spirgučiais. Sriuba visiems labai patiko, tad paprašėme šeimininkių pasidalinti recepto paslaptimis. Pasisotinę gardžia kopūstiene, mokėmės pjauti ir skaldyti malkas. Apžiūrėję pastatus, susipažinę su senovėje žemaičių naudotais namų apyvokos daiktais, pasigėrėję gražiai sutvarkyta aplinka, pasukome link išėjimo.
Aplankę suvalkiečių regioną, pamatėme kaip seniau buvo dažomi siūlai, kaip iš pelenų buvo gaminamas šarmas skalbimui. Mergaitės išbandė ir žlugto skalbimą.
Na, o pabuvoję malūne, sužinojome, kaip senovėje buvo malami grūdai. Senolis, kurį sutikome šalia malūno, papasakojo ir pademonstravo dalgio plakimą, žolės pjovimą.
Labai vaišingai buvome sutikti ir Aukštaičių regione. Vienoje dūminėje troboje mus pasitiko moterys su aukštaičių liaudies kostiumais. Jos vaišino ant aukuro kepta kiaušiniene, pasakojo apie maisto gaminimo tradicijas. Šalia esančioje troboje gėrėme arbatą iš septynių žolelių su medumi, bei valgėme naminę juodą duoną su bruknių uogiene. Aukštaičių sodyboje ne tik vaišinomės, bet ir įvairius darbus su senoviniais preitaisais dirbome.
Pagaliau ir Dzūkija. Tvarkingi nameliai, darželiuose žaliuoja rūtos, žydi gėlės. Kieme mediniais žaislais žaidžia vaikai.
Priėjus arčiau, mus pasitiko vyriškis, su didele dūda rankose. Vaikai ne tik klausėsi pasakojimo kaip ir kam buvo naudojama dūda, bet ir patys ją išbandė.
Visi žinome, kad dzūkai nuo seno nuoširdūs, dosnūs ir vaišingi žmonės. Mus svetingai pasitikusi dzūkaitė pavaišino ubagyne.
Kelionė po regionus baigėsi. Laikas namo. Likit sveikos Rumšiškės! Iki naujų susitikimų!
2013/2014 m.m. Kazlų Rūdos specialiosios mokyklos pedagogės N.Venčkauskienė ir I.Kontvainienė dalyvavo programoje „Zipio draugai“. Įgyvendinti programą „Zipio draugai“ pedagogės pasirengė įvadinių ir metodinių konsultacinių seminarų metu, kuriuos organizavo VšĮ „Vaiko labui“ turinti išimtinę licenciją Lietuvoje. Pedagogės įgyjo programos „Zipio draugai“ pedagogo kvalifikaciją.